Šiandien susiduriame su didžiule sintetinių medžiagų atliekų problema, nes vienkartiniai ar trumpo naudojimo produktai yra gaminami iš ilgalaikių medžiagų. Taip susidaro dideli ekonominiai nuostoliai dėl neapdorotų ir neperdirbamų išteklių. Atliekant praktinius eksperimentus su dumbliais ir išbandant specialius apdorojimo metodus, buvo sukurta biologiškai skaidžių putų medžiaga, kuri gali būti naudojama kuriant naujo tipo lengvai suyrančias produktų pakuotes.
Kūrybinio proceso metu buvo ieškoma alternatyvios medžiagos sintetiniam plastikui, naudojant tik natūralius išteklius, kurie lengvai suirtų biologinėje aplinkoje, gamtinių procesų metu vėl galėtų virsti ištekliais ir įsilietų į naują gamtos medžiagų ciklą. Dumblių pagrindu sukurti pakuočių prototipai galėtų bent iš dalies prisidėti prie aplinkos taršos kietosiomis atliekomis mažinimo, nes gaminiai yra visiškai organiški ir kompostuojami. Net išmetus šias pakuotes į gamtą kaip atliekas, veikiamos natūralių procesų ir mikroorganizmų jos vėl taptų gamta. Taip sukurtas produkto prototipas peržengia atliekų susidarymo ir šalinimo klausimus ir sprendžia problemas dar iki jų atsiradimo, iš naujo apibrėžiant problemas ir sutelkiant dėmesį į medžiagų dizainą. Tai sukuria naują, žiedine ekonomika grindžiamą medžiagų srautų koncepciją – tokią pačią kaip ir gamtos pasaulyje, kur medžiagos cirkuliuoja uždarame cikle, suteikdamos gamtai vis naujų mikroelementų.
Austėja Platūkytė – kūrybinė tyrinėtoja, dirbanti tarp medžiagų dizaino ir mokslo, technologijų ir amatų disciplinų. Jos kūrybiniai sprendimai yra sistemingai siejami su organinių medžiagų ir medžiagų virsmo kitomis formomis tema, į kūrybinį procesą įvedant naują socialinį, kultūrinį, ekonominį ir psichologinį kontekstą. Kiekviename savo projekte menininkė siekia išryškinti kūrybinio proceso aktualumą bei įgyti realios praktinės patirties kuriant naujas medžiagas. Austėja sujungia eksperimentinius tyrimus su vaizduote ir jau turimų mokslinių žinių interpretacija. Ji tyrinėja esmines ekologines problemas, pabrėždama subjektyvų emocinį įsitraukimą ir kvestionuodama antropocentrinės visuomenės vertybes. Nukrypstant nuo estetinių, formalių ir funkcinių apibrėžimų, Austėja siekia atrasti alternatyvius projektavimo metodus, kurie priešintųsi universalumo, funkcionalumo ir bendro grožio logikai, kurią diktuoja didelė dizaino pramonė.