Airidas Skublickas tyrėjo kelią pradėjo metalo meno ir juvelyrikos studijose, vėliau įgijo taikomojo meno magistro studijų diplomą Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Šiuo metu tyrėjas dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse parodose, o jo projektas „Cinivitro“ pernai buvo pristatytas Nyderlandų dizaino savaitėje.
Projekte „Cinivitro“ kuriamos tvarios apsauginės ir dekoratyvinės stiklo dangos – glazūra keramikai ir emalis metalams, gaminamos iš stiklo atliekų ir kogeneracinės jėgainės antrinių produktų, tokių kaip šlakas ir dugno pelenai, siekiant tarpdiscipliniškai sukurti patikimą ir ilgaamžį produktą.
Dizaineris teigia sprendimą prisijungti prie „Cinivitro“ komandos priėmęs susiklosčius palankioms aplinkybėms. Nuo pat projekto pradžios jis dalyvavo techniniuose medžiagų bandymuose ir eksperimentuose. Airidas turi daug patirties, įgytos įvairiuose eksperimentinės archeologijos ir medžiagotyros projektuose, tad jo žinios buvo nepakeičiamos MTEP produkto plėtojimui. Kartu su Airidu „Cinivitro“ projektą vysto ir kiti patyrę tyrėjai – Igoris Skripka ir Lukas Tomkus. „Cinivitro“ siekia tarpdiscipliniškai tyrinėti antrinių produktų ir atliekų panaudojimą bei praktinį pritaikymą gamyboje ir kūryboje. Projekto svarbiausios vertybės – tarpdiscipliniškumas, žingeidumas ir iniciatyva.
Visuomenė kviečiama prisidėti prie problemos sprendimo
Airidas teigia: „Kaip tyrėjai, siekiame tarpdiscipliniškai nagrinėti antrinių produktų ar atliekų panaudojimą, jų praktinį pritaikymą gamyboje ar kūryboje. Norime įtraukti ir plačiąją visuomenę, paskatinti ją imtis iniciatyvos, kad problema būtų sprendžiama vos atsiradusi, o ne tada, kai ji tampa sunkiai suvaldoma.“
„Cinivitro“ tiriama problema aiški: kogeneracinės jėgainės antrinių produktų (šlako) perteklius Lietuvoje, kurio panaudojimas šiuo metu gana nišinis ar ribotos apimties.
Norėdami spręsti šią iš pirmo žvilgsnio nišinę dilemą, tyrėjai bendradarbiauja su įvairių sričių specialistais, ieškodami platesnių šlako pritaikymo galimybių, taip pat būdų panaudoti ir tobulinti iš šlako pagamintus produktus.
Projekte nesiekiama milžiniškų inovacijų, o tiesiog bandoma pragmatiškai ir objektyviai žvelgti į produktą, jo gamybą ir panaudojimą. Apžvelgus kitus panašaus pobūdžio projektus, pastebėti ryškiausi jų trūkumai: nenašus gamybos procesas, perteklinės energijos sąnaudos gaminant ir naudojant produktus, nepatikimos produktų techninės ar estetinės savybės. Tai aktualios ir visiškai suprantamos problemos, su kuriomis „Cinivitro“ taip pat susiduria. Pasak Airido, „jeigu nespręstume šių iškilusių problemų, mūsų projektas vystytų koncepciją, o ne produktą“. Nepaisant to, komanda ir specialistai į „Cinivitro“ projektą žvelgia optimistiškai ir tikisi įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – užbaigti produktą ir jį sėkmingai įvesti į rinką.
„InoAkademija“ – tiltas tarp idėjos ir produkto
„Su VDA antreprenerystės programos parama mūsų projekto idėja virto potencialiu produktu. Kelionė nuo pradinių žingsnių iki dabartinės stadijos būtų buvusi labai sudėtinga be VDA indėlio. Programos metu įgyti antreprenerystės įgūdžiai nulemia, ar idėja liks tik idėja“, – džiaugiasi tyrėjas.
